Kaip laivas audringoje jūroje, šiandien Lietuvos visuomenė yra vėtoma mėtoma aistrų dėl teisingumo paieškų. Suprantama, nes teisingumas žmogui yra būtinas savigarbos tvirtinimo būdas. Ir visgi visuotinėje beteisių kovoje prieš galinguosius, atrodo, praslydo vienas išsamiai viešumoje neaptartas faktas.
Multikultūralizmas yra pagrindinė šio egalitarizmo atmaina. Kaip rašo Nancy Fraser, garsi feministė: “Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje ‘kova už pripažinimą’ sparčiai tampa paradigmine politinio konflikto forma. ‘Kitoniškumo pripažinimo’ reikalavimai mobilizuoja kovai grupes po tautiškumo, etniškumo, rasės, lyties ir seksualumo vėliavomis.
Prievartinis ideologijos primetimas žmonių grupei pagrįstai laikomas nusikaltimu. Ne taip svarbu, kokia ta ideologija ar kokia valdžia ja remiasi. Tiek nacistinė Vokietija, tiek komunistinė Sovietų Sąjunga (be abejonės ryškiausi pavyzdžiai) ideologiją primetė prievarta, nutildė oponentus, sunaikino bet kokią žodžio laisvę. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių šie du režimai laikomi pasibaisėtinais ir nusikalstamais. Jau nekalbant, žinoma, apie milijonus žmonių, kurie buvo pražudyti, nes neįtiko dviejų totalitarinių valstybių ideologijoms.
Ksenija Sokolova. Pažanga pagal švedus
Švedija išgyvena šeimos instituto krizę. Tai daugiametės socialdemokratų politikos, kurios tikslas buvo įvesti visišką visuomenės kontrolę, rezultatas.
Paulius Stonis. Sąjūdis visuomenės teisme
Šios savaitės pradžioje prieš teismą stojo Nepriklausomybės akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislovas Genzelis bei sąjūdininkas Alvydas Medalinskas. Jie kaltinami kovo 17 d. ne laiku pradėję mitingą prie Seimo ir tuo pažeidę viešąją tvarką. Mitingas, žinia, praėjo taikiai. Tačiau ankstyva renginio pradžia Vilniaus savivaldybės tarnautojams pasirodė esanti didelė grėsmė viešajai tvarkai. Rezultatas – trys sąjūdininkai siunčiami teisman, kad vieną kartą ir visiems laikams įsikaltų, koks yra tikrasis teisingumas ir suprastų – kitokio Lietuvai nereikia.
