Pareiškimas
Pareiškimas
Dėl Naglio Puteikio teismo proceso visuomeninių stebėtojų komiteto įsteigimo
Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, steigiame Naglio Puteikio teismo proceso visuomeninių stebėtojų komitetą.
Atkurtoji Lietuvos Respublika vis dar nėra iš tikrųjų teisinė ir visiems piliečiams lygiai teisinga valstybė. Teisminės valdžios ir teisėsaugos institucijų atskaitomybė ir atsakomybė valstybės piliečiams yra tik juridinė fikcija. Šalies Konstitucijoje įrašytas teisingas ir demokratinei teisinei valstybei būtinas teisminės valdžios nepriklausomumo nuo kitų valdžios šakų principas Lietuvoje įgyvendintas taip, kad teisminė valdžia yra atribota ne tik nuo kitų valdžių, bet ir nuo visuomenės. Teismai ir teisėsaugos institucijos tapo uždaromis įstaigomis. Piliečiai neturi jokių galimybių kontroliuoti jų veiklos. Nors šiose institucijoje dirba nemažai sąžiningų teisėjų ir pareigūnų, pati teismų ir teisėsaugos sistema nepajėgia nešališkai ir objektyviai vykdyti teisingumo. Ji iš esmės tarnauja ne valstybės ir visų jos piliečių, bet įtakingų asmenų ir jų grupių interesams.
Apie būtinybę komunistinius nusikaltimus prilyginti nacistiniams
Vokiečiai dažnai giriami dėl civilizuoto santykio su istorija, nes prisiėmė kolektyvinę kaltę. Jie ir nacizmo nusikaltimų mastą suvokia, ir žalą atlyginti stengiasi, ir jaučia atsakomybę, kad būtų išugdytas teisingas ateinančių kartų požiūris į praeitį. Kai vokiečiai dėl to giriami, jie dažniausiai kukliai tyli. Tik vienas, išklausęs mano komplimentus, su ironiška šypsena papurtė galvą: „Tai ne mūsų nuopelnas. Civilizuotus tapti mus privertė.“ Jis turėjo omenyje Niurnbergo procesą ir jo pasekmes.
Klausimas, kurį šiandien kelia Lietuvos jaunimas yra itin aktualus. O kartu ir dėsningas. Klausimą apie politikos moralumą kelia karta, kuri gimė jau laisvoje Lietuvoje ir nebepažino sovietmečio niūros. Dvidešimtmečių karta augo laisvo būvio, kylančio iš galimybės laisvai spręsti, sąlygomis. Ir visgi jiems kyla klausimų apie jų pačių sklaidos, taigi, laisvo būvio Lietuvoje perspektyvas. Matyt todėl, kad vyresnės kartos iškovotoje „laisvoje Lietuvoje“ kažko jiems visgi trūksta.
Lietuvoje šurmuliuojama dėl išorinių narių dalyvavimo valdant universitetus, bet tas šurmulys niekaip neperauga į argumentuotą diskusiją. Daugelyje išsivysčiusių šalių išorinių narių dalyvavimas universiteto valdyme laikomas pažangiausiu valdymo modeliu. Lietuvoje šios idėjos tiek šalininkai, tiek priešininkai galėtų geriau ginti savo nuomones, jei jos dažniau būtų grindžiamos ginčo objekto supratimu. Pažangiausias valdymo modelis visiškai nereiškia gero valdymo. Pirma, pažangus reiškia atitinkantį šių dienų poreikius, o pažangiausias viso labo reiškia labiausiai atitinkantį šiuos poreikius. Antra, valdymas iš viso negali būti geras – jis visada reiškia mažesnę ar didesnę prievartą. Kaip ir gravitacija – negera, nes trukdo žmogui atitrūkti nuo Žemės paviršiaus. Tad pažangiausias valdymas reiškia tik mažiausiai blogą valdymą dabartiniu metu. Kodėl jis mažiausiai blogas?
Sąjūdžio pastangomis formaliai atkūrus Nepriklausomybę Lietuva netapo tikrai demokratiška ir tikrai suverenia valstybe. Konstitucijoje įrašytas demokratinis Tautos suverenumo principas – Lietuvos valstybę kuria Tauta – tebėra neįgyvendintas. Šalyje įsitvirtino nomenklatūrinis-oligarchinis „valdomos demokratijos“ režimas. Nebebūdama TSRS aneksuota teritorija, Lietuva tapo kito globalistinio politinio darinio – Europos Sąjungos – dalimi ir netrukus gali prarasti paskutinius jau stojimo į šią Sąjungą sutartimi smarkiai apriboto valstybinio suvereniteto likučius.
